Didžiąją gyvenimo dalį trynėme klasėse suolus, per pertraukas lakstėme mokyklos kieme paskui kamuolį. Bet metai bėgo ir pasikeitėme ne tik mes, bet ir įprastas mokymosi būdas. Paskutiniais metais daugybę valandų praleidome prie kompiuterių ekranų. Ir mokytojai, ir mes, abiturientai, įveikėme nemažai sunkumų. Tad norime nuoširdžiai padėkoti Mokytojams, kurie nepagailėjo nei laiko, nei sveikatos ruošdami mus brandos egzaminams. Visai mokyklos bendruomenei linkime kantrybės ir stiprybės šiuo sunkiu laikotarpiu!
IVa klasė
XVI laidos IVb yra ir bus ta klasė, apie kurią visada galima kažką pasakyti. Tai nėra paprasti, niekuo neišsiskiriantys vaikai, tai ypatingos asmenybės. Todėl sunku kažką pasakyti bendrai, iš tiesų vertėtų papasakoti apie kiekvieną, tačiau tam reiktų dar 18 tokių straipsnių.
IVb, žinoma, nebūtų pilnavertė be nuostabiosios auklėtojos Rimos Juškienės, kuri kaip antroji mamytė 8 metus glaudė mus po savo sparneliu ir gynė, saugojo, palaikė, kartu džiaugėsi ir liūdėjo. Mes esame nepaprastai dėkingi, kad turėjome tokį nepakartojamą žmogų šalia savęs šitiek metų, be jos mes nebūtume subrendę ir išaugę (tam prireikė daug auklytės nervų) tokiais puikiais žmonėmis.
Tačiau IVb jau nuo pradinės mokyklos buvo gerai žinoma, greičiausiai todėl, kad ir ten turėjome nuostabią mokytoją Jūratę Juškienę. Pirmoji mokytoja išugdė mūsų vieningumo, stiprybės ir užuojautos pagrindus, kuriuos vėliau tobulinome gimnazijoje. Už visas šias vertybes mes visada išliksime jai dėkingi bei amžinai skolingi.
Kaip ir minėjau, jau pradinėse mes pasižymėjome savo aktyvumu mokykloje ir už jos ribų, nuo to laiko kasmet stebindavome įvairiausiais gabumais ir talentais. Mūsų klasėje daug šokėjų (Respublikinių konkursų laimėtojų!), dainininkų, pas mus yra ir dailininkų bei muzikantų, o ką jau bekalbėti apie aukštus mokymosi rezultatus ir laimėjimus įvairiose olimpiadose bei konkursuose, metų metais garsinusius mūsų gimnaziją. Todėl dažnai patys susimąstydavome: kaip vienoje klasėje gali būti tiek unikalių ir kūrybingų žmonių? Ne vieną kartą mums teko įrodyti, kad vis dėlto stebuklų būna ir jie visi sėdi vienoje klasėje – IVB!
Ačiū, kad buvote, kad sukūrėte šitiek nuostabių atsiminimų, kuriuos bus malonu prisiminti sulaukus senatvės. Tačiau tikime, kad tai dar ne pabaiga, XVI laidos IVb dar sugrįš!
ESAME GIMNAZISTAI 